Anglies granulės kainos

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tie, kurie gyvena daugiabučiuose, gali nesukti galvos, kuo kūrenamas jų namas – jie gauna centralizuotai gaminamą šilumą. Tačiau šios šilumos, gaminamos iš dujų, kainos nuolat kyla. Tad  gyventojams tenka sukti galvą, kaip už ją susimokėti. O nuosavų namų, nedidelių kvartalų gyventojai stengiasi apsirūpinti kitais energijos šaltiniais. Tai akmens anglis,anglies granules, malkos, medienos pjuvenų granules, malkų ir durpių briketai.

AKMENS ANGLIS

Tai nuosėdinė augalinės kilmės uoliena, sudaryta iš anglies, hidrokarbonatų ir įvairių priemaišų. Ji natūraliai formuojasi iš augalų liekanų, kurios gamtoje vykstančių procesų sutankinamos, sukietinamos bei chemiškai apdorojamos. Taip dėl įvairių procesų augalų liekanos virsta anglimi. Nuo XIX a. pabaigos iki  XX  a. septinto dešimtmečio akmens anglis buvo pagrindinis pirminis energijos šaltinis pasaulyje ir iki šiol nelabai įsivaizduojame savo gyvenimo be jos.

Nors šio kuro pardavimai kasmet svyruoja, tačiau bendra tendencija rodo pardavimų augimą.Tą liudija ir Statistikos departamento duomenys: 2000-aisiais metais į Lietuvą buvo importuota : bituminė akmens anglis – 7 tūkst. t  , 2012-aisiais -318,9 tūkst. t. Subbituminė akmens anglis – atitinkamai 118,8 ir 1,1 tūkst. t.

Akmens anglis pasižymi didžiausiu iš visų kuro rūšių koloringumu – 5500-7000 kcal/kg.

Palyginkime: malkų koloringumas – 1500-3500 kcal/kg,  pjuvenų granulės – apie  4000 kcal/kg, akmens anglis – 5500-7000 kcal/kg.   Tiesa, lyginant su kitu kietu kuru, akmens anglis palieka daugiausia pelenų – apie 10-12 proc.  Tai reiškia, kad, kūrenant anglimis,  ne taip retai teks iš katilo semti pelenus.  Pramoniniuose didelės galios katiluose šis procesas yra automatizuotas.

Tačiau didelis anglies tankis ir didelė energetinė vertė leidžia patogiai naudoti nedidelio tūrio talpykla, vidutinio dydžio name anglims laikyti nereikia didelės sandėliavimo patalpos.

Įsitikinimą, kad kūrenimas anglimis – tai sieros kvapas ir aplinkos tarša, katilų pardavėjai vadina  atgyvenusiu ir teigia, kad galbūt taip būdavo anksčiau. Dabar, naudojant šiuolaikinius katilus  su antrine degimo kamera ir geros kokybės anglis, taršą ir sieros kvapą  galite pamiršti. Juk technologijos nestovi vietoje, iš  šiuolaikinio automatinio katilo į aplinką patenka 80 proc. mažiau teršalų nei iš paprasto primityvaus senovinio katilo.

Be akmens anglies luitų, kūrenimui naudojamos mažesnio dydžio, vadinamos mažesnės frakcijos akmens anglies granulės. Granulėmis vadinami anglies gabaliukai, kai jie yra 5-25 mm dydžio, o dulkėmis arba smėliu – 0-5 mm frakcijos anglis.

 Anglies ir medienos pjuvenų granulių palyginimo lentelė :

  AKMENS ANGLIES GRANULĖS MEDIENOS PJUVENŲ GRANULĖS
Privalumai 1.      Didelis kaloringumas iki 7000 kcal/kg.
2.      Kainos atžvilgiu, kurenti akmens anglimi, yra daug efektyviau, nei kurenti bet kuria kita kuro rušimi.
3.      Nereikalauja įpatingų sandeliavimo salygų.
4.      Perkant kokybiškas anglis, minimalus katilinės užteršimas (ne didesnis, nei kurenant medienos granulėm)
5.      Dingus elektrai anglies granulės išlieka kaitrios iki 8 valandų, dėl to per tą laikotarpį atsiradus elektrai katilas lengvai atkuria automatinį darbą.
6.      Esant dideliems šalčiams, nesudetinga išgauti norimą temperatūrą.

1.      Medienos granuliu peleningumas nuo 0.6 iki 2%.
2.      Ekologiška kuro rūšis.

Trūmkuai 1.      Peleningumas svyruoja nuo 6 iki 10 %. 1.      Nedidelis kaloringumas nuo 3500 iki 4500 kcal/kg.
2.      Reikia laikyti sausai, nes lengvai absorbuoja drėgmę dėl to sumažėja kuro efektyvumas, arba tampa netinkamos naudoti.
3.      Dingus elektrai granulės greitai užgęsta.
4.      Didesne tikimybė užsiliepsnoti kuro talpai.
5.      Sunkiai išvaloma avarijos metu užpilta granulinio katilo kuro talpa.
6.      Esant žemoms temperatūroms (prie -17 C) neimanoma arba sunku išgauti reikiamą temperaturą patalpose. (Ženkliai padidės katilo apkrova bei kuro sąnaudos).
7.      Sezono metu sunku gauti geros kokybės granulių (granulių stygius „drėgnos granulės“).
8.      Stringa sraigtas.

 Kad anglies granulės gerai sudegtų,  jos turi būti plautos, prisodrintos ir sausos

MALKOS

Mūsų krašte populiariausios yra uosinės, beržinės, ąžuolinės, rečiau drebulinės, eglinės ir kitų rūšių malkos.  Malkų koloringumas arba kaitrumas – tai dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Vidutinis malkų koloringumas yra 1500-3500 kcal/kg,  jis daug priklauso ir nuo medienos rūšies, ir nuo jos drėgnumo.

Malkos pagal kaitrumą skirstomos į:

labai kaitrias – ąžuolo, skroblo, beržo

kaitrias – uosio, juodalksnio, pušies

vidutinio kaitrumo – eglės

mažai kaitrias – drebulės, gluosnio, liepos.

Medienos kaitrumas:

Mediena Kaitrumo grupė Kaloringumas
Uosis, ąžuolas, beržas, klevas, skroblas, guoba I 2000-2500 kcal
Pušis, juodalksnis II 1800-2000 kcal
Eglė, liepa, drebulė, gluosnis, alksnis, tuopa III 1500-1700 kcal

Medienos tankis kg/dm2:

Beržas 0,65
Drebulė 0,51
Pušis 0,52
Eglė 0,45
Ąžuolas 0,69
Uosis 0,75

Medienos kaitrumas priklauso ir nuo jos tankio. Masyvesnė mediena yra kaitresnė.

Nors atrodo, kad pagrindinis malkų kokybės kriterijus yra kaitrumas, iš tiesų gerai išdžiovintos visų medienos rūšių malkos turi beveik vienodą koloringumą – apie 4000 kcal/kg. Todėl yra daug svarbiau ne kokias medienos malkas pirkti, o kaip jos paruoštas.  O tai jau priklauso nuo tiekėjo ir pardavėjo.

Praktiškai atrodanti nevienoda  atskirų medienos rūšių šiluminė vertė kyla dėl nevienodo jų specifinio svorio.  Pavyzdžiui, ąžuolo mediena apie 1,5 karto sunkesnė už eglės. Todėl 1 kub.m  ąžuolo medienos išskirs tiek pat kartų daugiau šilumos nei eglės medienos. Sunkiausia mediena yra  kalninės guobos, ąžuolo, buko, klevo ir t.t. Tačiau vertinga šių medžių mediena naudojama kitiems tikslams, deginti ją per brangu.

Išsamesnį vaizdą turėsime, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą, o 1 kubinį metrą malkų, arba kitaip – kietmetrį (ktm)  medienos. Tai ypač svarbu žinoti, nes  malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.

Populiariausių medienos rūšių malkų svoris priklausomai nuo drėgnumo:


Medienos rūšis
1 kub. m. medienos svoris, kg
12 – 15 % drėgnumo Pusiau išdžiūvusi Šviežiai nukirsta
I kaitrumo grupė
Ąžuolas 760 800 1020
Uosis 750 780 924
Klevas 690 720 862
Beržas 650 710 878
II kaitrumo grupė
Juodalksnis 540 590 827
Pušis 520 600 863
III kaitrumo grupė
Drebulė 510 530 762
Baltalksnis 490 520 800
Liepa 450 580 792
Eglė 450 550 794

Kuo sausesnė mediena naudojama kurui, tuo mažiau energijos reikia vandeniui iš malkų išgarinti. Tai reiškia, kad kuo sausesnės malkos, tuo daugiau šilumos išgausime sudeginę tokį patį jų tūrį.

Rekomenduojama kūrenti malkomis, kurių santykinė drėgmė yra apie 15-20 proc. Tai galima pasiekti, perkant geros kokybės malkas ir laikant jas lauko sąlygomis 18-24 mėnesius. Taigi norint pasiekti maksimalų kaitrumą, malkas prieš jas naudojant reiktų džiovinti 2 pavasario-vasaros sezonus.

Malkų sandėliavimui ir džiovinimui nebūtinos specialios patalpos, malkinės. Užtenka malkas sukrauti lauke į rietuves, kūgį ir pridengti viršų nuo kritulių, UV spinduliams atsparia plėvele ar kita hidroizoliacine medžiaga.

Degant sausoms malkoms ne tik išsiskiria didesnis šilumos kiekis, bet ir žymiai mažiau užsiteršia dūmtraukis, krosnies ar katilo degimo kamera, židinio durelių stiklas.

Ypatingai svarbu gerai išdžiovintas malkas naudoti eksploatuojant dujų generacijos principu veikiančius katilus. Tik tokias naudojant pajusime šio katilo efektyvumą.

MEDIENOS PJUVENŲ GRANULĖS

Pagal patogumą kūrenimą medienos pjuvenų granules galima lyginti su dujomis, kūrenimui nereikia  skirti tiek laiko, kaip šildantis malkomis. Pjuvenu granulės į katilą paduodamos automatiškai. Retsykiais tereikia išvalyti pelenus. Kasdien rūpintis katilo kūrenimu ir valymu nereikia. Turint vidutinio dydžio granulių talpą , užtenka ją pripildyti kartą per savaitę. Dėl automatikos bei specifinio degiklio ganulėms skirti  katilai  yra brangesni nei kiti kieto kuro katilai.

Medienos pjuvenų granulės ne tik patogios kūrenti, su jomis įmanoma palaikyti katilinėje švarą, jos  ekologiškos, gaminamos iš antrinės žaliavos, visiškai nekenksmingos aplinkai, natūralios.  Jų degimo metu beveik  neišsiskiria  kenksmingos  medžiagos.  Lietuvoje,  kaip ir visame pasaulyje, pjuvenų granulės tampa vis populiaresnės.

Bet visiems granuliniams katilams yra labai svarbi granulių kokybė – ypač, kad  jos būtų be priemaišų. Tad, jei turite granulinį katilą, ieškokite patikimo kuro tiekėjo.

Lietuvoje yra apie 30 įmonių, kurios pačios gamina šį biokurą. Taip pat yra labai daug įmonių ir pavienių verslininkų importuojančių granules iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.

Medžio pjuvenu granules yra gaminamos iš medienos atliekų, granulėms pagaminti tinka lentpjūvių pjuvenos. Pjuvenu granulės  gali būti gaminamos  ir  iš alternatyvių medžiagų –iš saulėgrąžų lukštų, šiaudų. Kadangi gamybos metu pjuvenu granulės yra džiovinamos, jos turi mažesnį drėgmės rodiklį nei malkos.

Dažniausiai pjuvenu granules yra pakuojamos  į polietileninius maišus, tai apsaugo jas nuo drėgmės.

Pjuvenų granulių kaina priklauso nuo granulių išdžiovinimo, švaros, t.y. kokybės, nuo metų laiko ir, be abejo, nuo gamintojo nustatytos kainos. Daugeliu atvejų medienos pjuvenų granulių kaina iš Ukrainos, Baltarusijos yra mažesnė nei mūsiškių.Tačiau, kaip rodo patirtis, Lietuvos gamybininkų medžio pjuvenų granulės yra aukštesnės kokybės, šių granulių visi pagrindiniai rodikliai būna  aukštesni.

Neužtenka įsigyti geros kokybės granulių, jas reikia teisingai laikyti, kadangi jos, kaip ir bet kuri mediena, linkusios įgerti aplinkos drėgmę. O kuo bus didesnis drėgmės rodiklis jose, tuo jos bus mažiau vertingos. Todėl medžio pjuvenu granules reikia saugoti sausoje uždaroje patalpoje.

Optimalus pjuvenu granulių drėgnis – 8-9 proc., kaloringumas –  4600 kcal/kg. Pažymėtina, kad iš medienos  granulių būna labai mažai pelenų –0,6- 2 proc. nuo tūrio masės.

Automatizuotuose biokuro katiluose naudojamų granulių charakteristikos:

Granulių tipas Drėgnumas, % Peleningumas % Žemutinė degimo šiluma (kaloringumas), kcal/kg Žemutinė degimo šiluma (kaloringumas), MWh/t
Medienos pjuvenų granulės <10 0,5 – 1,4 4290 4,99
Šiaudų granulės <10 5,0 3583 4,17
Anglies granulės <10 10,0 6641 7,72
Durpių granulės 17 1,3 3870 4,50
Saulėgrąžų lukštų granulės <10 2,7 4429 5,15
Miežių grūdai 12,0 2,2 3860 4,49
Kviečių grūdai 12,5 1,8 3770 4,38
Rugių grūdai 10 1,5 3620 4,21

 PJUVENŲ BRIKETAI

Pjuvenų briketai – tai irgi ekologiškas, itin švarus kuras. Lyginant su neapdirbtu medienos kuru (malkomis), pjuvenų  briketai  pranašesni, nes:

  •  Turi mažiau vidinės drėgmės
  •  Sandėliavimui reikia mažiau vietos
  •  Iki penkių kartų didesnė energetinė vertė
  •  Galima ilgesnį laiką laikyti kurą nesibaiminant, kad supus
  •  Mažiau teršiama aplinka.
  •  Paprastesnė katilo priežiūra

Įprastinės malkos užima daug vietos, norint visas jas sutalpinti ir laikyti iki žiemos, reikalinga pašiūrė ar malkinė. Pjuvenų briketai kompaktiški, parduodami nedideliuose polietileno maišuose, todėl jie užima labai nedaug vietos, nereikės papildomų išlaidų malkinei įrengti.

Pjuvenų briketai beveik neužteršia kietojo kuro katilo, dūmtraukio, jį tenka rečiau valyti.

Dauguma žmonių nepagalvoja apie kūrenimo švarą – kuo rečiau tenka valyti katilinę, tuo mažiau rūpesčių. Kūrenant pjuvenų briketais įmanoma palaikyti švarą ne tik katile, bet ir katilinėje, jie mažai dūmina, išskiria mažai suodžių, kurie paprastai veržiasi iš pakuros ir nusėda ant katilinės sienų bei lubų. Tuo pačiu katilinėje nebūna specifinio kvapo. Naudojant pjuvenų briketus švari bus ir jų laikymo vieta, nes jie būna supakuoti į maišus.

DURPIŲ BRIKETAI

Lietuvoje jau nuo seno durpės greta malkų buvo naudojamos kurui. Paskutiniaisiais tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais durpių buvo iškasta 230 tūkst. t ir didžioji jų dalis buvo sudeginta. Po Antrojo pasaulinio karo durpių kasyba gerokai išaugo – kasmet buvo iškasama per 2 mln. t durpių , o 1975 m. – net 3,2 mln. tonų. Iki 1970 m. kasmet apie 1,5 mln. t durpių buvo sudeginama, tačiau vėlesniais metais, pradėjus vis plačiau naudoti dujas, mazutą ir kitus iš svetur importuojamus nebrangius naftos produktus bei akmens anglį, durpės kurui vis mažiau benaudotos.

Durpės –  organinės kilmės medžiaga, susidariusi iš nepilnai suirusių augalų, medienos liekanų ir humuso. Jos dažniausiai formuojasi reljefo pažemėjimuose, kuriuose yra daug drėgmės. Durpių formavimosi procesas yra labai lėtas. Per metus susidaro tik iki 1 mm storio durpių sluoksnis.

Durpių kuras – tai gabalinės ir trupininės durpės, bei jų briketai, granulės ar kitos rūšies gaminiai. Deginant durpių kurą gaunamas energijos kiekis priklauso nuo durpių kaloringumo, drėgnumo, rūšies, jų susiskaidymo laipsnio bei nuo katilų naudingo veiksmo koeficiento, jų darbo režimų sureguliavimo.
Durpių briketai yra natūralus, ekologiškas, taupus bei netoksiškas kuras. Jų sudėtyje nėra dervų, o tai reiškia, kad katilas neužsiteršia suodžiais. Nėra klijų arba kitų rišiklių priemaišų, degdami neišskiria kenksmingų medžiagų.  Vidutinio dydžio pakuros durpių briketų degimo trukmė yra 6 val. ir daugiau. Peleningumas – apie 10 -20 proc.

Tiesa, rinkoje daug durpių briketų pardavėjų nėra,  jos daugiausia importuojamos iš Baltarusijos. Neseniai viena Lietuvos įmonė ėmė gaminti durpių briketus kurui pagal naują technologiją. Presuojamos  durpės gerai išvalomos, todėl jų kaloringumas didesnis, o peleningumas – mažesnis.

Pagal kaloringumą (3500 – 4500 kcal/kg) durpių briketai prilygsta akmens anglims ir gerokai viršija sausų aukštos kokybės malkų kaitrumą. Durpių briketai lengvai įsidega ir dega tolygiai, ilgai bet kokiose krosnyse, židiniuose, kietojo kuro katiluose. Palyginus su malkomis, durpių briketai dega 2,5 karto ilgiau. Briketas skiriasi nuo įprastos medienos žemu drėgnumu (iki 20 proc. drėgmės) ir didesniu tankumu.

Bankiniu pavedimu